988(14) A. J. Finn “Moteris lange”

988(14) A. J. Finn “Moteris lange”

A. J. Finn “Moteris lange”

Mano įvertinimas: 1/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: O jau kiek išgirta ši knyga. O jau kaip visi liaupsina. Tik va man tai pasirodė itin nuobodi. Nenoriu suklaidinti dėl mėgstamų žanrų, man labai patinka psichologiniai trileriai, tokie kaip “Dingusioji”, “Mergina traukinyje”, “Anapus uždarų durų” ir t.t. Net jei siužetas ir kažkiek nuspėjamas, visada įsitraukiu, nes autorius moka kurti tą atmosferą, kuomet net kvapą sulaikai. Bet šioje knygoje nuotaika yra šnipštas.

Nemažai esmės parašyta anotacijoje: iš namų neišeinanti moteris stebi kaimynus. Kartą pamato kaip vienas jų nužudomas, bet kitą dieną paaiškėja, kad visi šeimos nariai gyvi. Skamba tikrai taip tarsi bus susukta gera istorija, bet nepatyriau malonumo. Pagrindinė herojė visiškai atstumianti nuo pradžios iki galo. Jos paslaptis numanoma nuo pirmų puslapių. Kaimynų aprašymai nuobodūs, tai yra, jie tokie beveidžiai, arba stebėtojas neatidus. Pagrindinė intriga irgi nesukėlė kažkokio “ei, net nenumaniau, o kaip tai galėjo nutikti, kaip čia taip mane apgavo” jausmo.

Tad tiesiog tai knyga, kuri turėjo būti panaši į “Merginą traukinyje”, bet skaitydama nuobodžiavau. Beje, parduodu per sena.lt.

Oficialiai: Ana Foks jau dešimt mėnesių neišeina iš namų. Tarsi vaiduoklis kasdien klaidžiodama po kambarius menkavertiškumo jausmą skandina vyne, panikos ir agorafobijos priepuolius malšina vaistais, vakarais žiūri senus filmus ir pro fotoaparato objektyvą atidžiai stebi kaimynų gyvenimus. Anapus parko atsikrausčiusi Raselų šeima iš karto patraukia Anos dėmesį. Vyras su žmona ir paaugliu sūnumi – lyg skaudus jos pačios gyvenimo, likusio praeityje, atspindys. Vieną vakarą tylą perskrodžia stingdantis riksmas. Raselų lange Ana pamato žibančius peilio ašmenis kruvinoje krūtinėje. Kitą rytą Ana atsibunda ligoninėje, visi Raselų šeimos nariai sveiki, o policija įtariai žiūri į nestabilios būklės liudininkę, kurios pasakojimas skamba kaip kino filmo scenarijus. Ar jos vartojami vaistai galėjo sukelti haliucinacijas? O gal Raselų šeima su Ana žaidžia velniškai tamsų žaidimą? Kiekvienas knygos herojus slepia šiurpias paslaptis, o tiesa kur kas niūresnė, nei buvo galima numanyti…

Gairės sau: KPS: 488 Kn 2019 01 23

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

987(13) Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

987(13) Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Rimantė Landsbergienė “Nesuterštas miestas”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Jei teisingai supratau, tai ši knyga iš pradžių buvo išleista tik elektroniniame formate, su slapyvardžiu ir per tris dalis. Ir tik popierinėje versijoje sudėta visa trilogija. Man patiko leidimas: labai smulkus šriftas, ne per didelės paraštės ir beveik 700 puslapių. Jėga. Nes negaliu pakęst vaikiško šrifto ir pustuščių puslapių.

Iš pačios knygos per daug nesitikėjau. Nes vis dar turiu skeptiško nusistatymo lietuvių kūrybos atžvilgiu. Nes ant viršelio pasakyta, kad tai lietuviškas atsakas “Sostų Karams”. Na, kaip gali tikėtis tada kažko gero, ar ne? Bet man patiko! Ir net labai! Negalėjau atsitraukti.

Istorija pasakoja apie demonų medžiotoją, kuri gyvena paskutiniame mieste, kuriame vietos yra tik žmonėms. Demonai, vampyrai, vilkolakiai – iš karto nužudomi. Pati Aleksandara yra ne visai žmogus, todėl jai sunku pritapti tokiame mieste, o priešų randa greičiau nei draugų. Istorija pasakoja apie tai, kaip apsiverčia jos pasaulėžiūra pamačius daugiau pasaulio, apie meilė pikčiausiam demonui, apie įvairiausius nuotykius, kovas, magiškas dykumas, aiškiareges ir t.t. Įtraukiam nenuobodu ir nė kiek nenusileidžia mano skaitytoms panašioms užsienio autorių knygoms.

Kas kliuvo? Truputį nenatūralūs pagrindinės veikėjos vidiniai monologai. Na įvairiose situacijose ji vis ką nors pagalvoja, šneka su savimi. Panašiai, kaip man liepia ką nors padaryti, o aš pamaniau, kad “aha, jau bėgu lekiu griūdama”, bet pasakau kažką kitą. Vietomis linksma, bet daug daugiau tų vietų tokių, kur atrodo netikroviškai pritemta, nereikalinga, banalu. Tačiau negaliu kaltinti autorės, man atrodo ir pati taip rašyčiau.

Norisi tęsinio, nes taip ir liko neaišku, kaip ten su ta meile demonui.

Oficialiai: Ši magijos, kovų ir meilės istorija nukelia į demonams neįveikiama siena nuo pasaulio izoliuotą Nesuterštąjį miestą, kuriame gyvena Aleksandra – viena iš miesto riterių. Nesuterštasis miestas ypatingas – jis galbūt paskutinis, kuriame leidžiama gyventi tik žmonėms. Miestą valdo keturi Magistrai, kuriems padeda jų įkurtas riterių ordinas, prižiūrintis tvarką ir akylai saugantis miesto sienas nuo pavojingų demonų. Aleksandra yra viena iš riterių, tačiau ji kitokia nei kiti…

Išsiųsta iš Nesuterštojo miesto surasti ir sunaikinti šio miesto sieną griaunančio padaro, Aleksandra susiduria su kai kuo kitu – su demonu, kuris atrodo kaip karo Dievas ir traukia ją taip pat stipriai, kaip ir baugina. Negana to, jis išgelbėja Aleksandrą iš mirtinų spąstų ir kaip atsisveikinimo dovaną įspaudžia jos odoje savo ženklą – erelį.
Keliaudama tolyn, link Naujojo Orleano, net ir bandydama save įtikinti kitaip, Aleksandra puikiai supranta, kad su demonu ir karo Dievu ji dar susitiks. Mergina nebežino, ko bijo labiau – galimo susitikimo su juo, šėlstančios balsų jūros savo galvoje ar neįvykdyti Magistrų jai patikėtos misijos.

Gairės sau: KPS: 688 Ke 2019 01 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

986(12) Rachel Hore “Last Letter Home“

986(12) Rachel Hore “Last Letter Home“

Rachel Hore “Last Letter Home“

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Leidykla “Alma Littera” yra išleidusi kelias šios autorės knygas, tad tikėtina, kad ateityje gali pasirodyti ir pastaroji. Pačią knygą įsigyjau dėvėtų prekių parduotuvėje. Mane patraukė pašto tema.

Knygos struktūra gana dažnai sutinkama. Dabartyje koks nors įvykis (rastas laiškas, sutiktas žmogus, pamatytas paveikslas) nuveda prie praeities tyrinėjimų. O tada kas antrame skyriuje šokinėjama laiku ir šiek tiek pasakojama apie veikėjus dabartyje ir po truputį vyniojama sena istorija, dažniausiai apie karo laikus. Tikrai nemažai tokių knygų skaičiau.

“Last Letter Home” apie jauną britę, kuri atostogaudama Italijoje netikėtai gauna senus laiškus, kuriuos kažkokia mergina rašė savo draugui karo metais. O tas draugas galimai kartu su britės seneliu tarnavo armijoje. Na tai ir pradeda kapstytis bandydama atrasti ryšius ir sužinoti daugiau apie paslaptingą dieduką. Kaip ir priklauso, lygiagrečiai pasakoja laiškų autorių istorija.

Pasakysiu, kad tai nebuvo įdomiausia tokio tipo knyga. Buvo paveikesnių, aprašančių tikrai skaudžius įvykius. Šioji tokia rami, kad dažnai nuobodžiavau ir džiaugiausi tik tuo, kad autorė naudojo nemažai įvairių man nežinomų žodžių. Kas itin nepatiko, tai muilo opera knygos gale. Nenoriu visko atskleisti, bet kaip erzina tas pritemptas paslapties išrišimas. Na, įsivaizduokit, kad jūs ten tyrinėjat kažką apie svetimus žmones, kurie pažinojo jūsų senelius, o po to paaiškėja, kad tie svetimi žmonės iš tiesų yra biologiniai jūsų vyro tėvų tėvai. Na ar kas nors panašaus, kaip aklai vištai grūdas.

Kol kas manęs netraukia skaityti kitų šios autorės knygų.

OficialiaiOn holiday with friends, young historian Briony Andrews becomes fascinated with a wartime story of a ruined villa in the hills behind Naples. There is a family connection: her grandfather had been a British soldier during the Italian campaign of 1943 in that very area. Handed a bundle of letters that were found after the war, Briony sets off to trace the fate of their sender, Sarah Bailey.

In 1939, Sarah returns with her mother and sister from India, in mourning, to take up residence in the Norfolk village of Westbury. There she forms a firm friendship with Paul Hartmann, a young German who has found sanctuary in the local manor house, Westbury Hall. With the outbreak of war, conflicts of loyalty in Westbury deepen.

When, 70 years later, Briony begins to uncover Sarah and Paul’s story, she encounters resentments and secrets still tightly guarded. What happened long ago in the villa in the shadow of Vesuvius, she suspects, still has the power to give terrible pain

Gairės sau: KPS: 560 Kn 2019 01 15

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

985(11) James Henry “Seržantas Frostas”

985(11) James Henry “Seržantas Frostas”

James Henry “Seržantas Frostas”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: ai, sakykit ką norit, bet štai perskaičiau antrą James Henry knygą apie Frostą ir turiu pasakyti, kad nors ir artima, bet visai netempia link pirmojo autoriaus sukurto pasaulio. Jei nežinočiau, kad knygos yra kito autoriaus, tai manyčiau, kad tiesiog skaitau serijos pirmąsias (nes ir veiksmas vyksta anksčiau nei rašė Wingfieldas) ir jos tiesiog yra silpnesnės ir po to tik gerėja. Kaip neretai ir būna su serijiniais detektyvais.

Tad nors ir nebuvo blogai, bet kažkaip per daug nekabino ir knygą skaičiau ilgai ilgai. O joje tie patys dalykai: juokingoji nuovada su priimamojo seržantu, keistuoliu šefu ir visais kitais niekada neturinčiais laiko. Keisti, ne visai suvokiami nusikaltimai ir jų tyrimo būdai. Frostas, kuris nesuprasi kada miega, kaip iš viso funkcionuoja ir ko nori gyvenime, vienintelis dar krutina smegenis. Na, viskas kaip visada, tik ne taip gerai, kaip “tikrosiose” knygose. Nes naujas autorius neperteikė pagrindinio personažo unikalumo: kuomet nekenti jo už nevalyvumą ir pošlumą, bet tuo pačiu ir žaviesi, bei tikiesi sėkmės.

Oficialiai: Seržantui Džekui Frostui darbe vadovauja jį įkvepiantis kriminalistas inspektorius Bertas Viljamsas, o namie darosi vis sunkiau sutarti su žmona. Vyriausiasis inspektorius Stenlis Maletas stengiasi grąžinti tvarką vis retėjančiose darbuotojų gretose, tačiau netrukus netikėtai prapuola Viljamsas… O kai iš parduotuvės persirengimo kabinos paslaptingai dingsta dvylikametė mergaitė, Maletui nelieka nieko kita, kaip tik paskirti šiam tyrimui vadovauti seržantą Frostą. 

Gairės sau: KPS: 520 Kn 2019 01 05

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

984(10) Angela Marsons “Dingusios mergaitės”

984(10) Angela Marsons “Dingusios mergaitės”

984(10) Angela Marsons “Dingusios mergaitės”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Prieš rašydama savo komentarą, kurį laiką sėdėjau ir bandžiau atsiminti knygos pavadinimą ar bent apie ką ji buvo. Juk žinojau, kad vėl skaičiau šios autorės detektyvą, tik ką Kim tyrė? Nepavyko. Tad telefono užrašuose pažiūrėjau kaip vadinosi istorija ir viską prisiminiau. Ar tai reiškia, kad knyga bloga? Ne. Tik aš turiu gana prastą atmintį skaitiniams, todėl kažkada ir pradėjau rašyti knygų blogą. Žinoma, kažkokias itin ypatingas visada prisimenu, bet jei atvirai, tai yra tokių autorių, kurių pavardės net neperskaitau, nes o kam? Kai reikia blogui, nusikopijuoju iš el. knygyno. Tuo noriu pasakyti, kad aš panyru į istorijas ir man nesvarbūs pavadinimai, autoriai, premijos, vertėjai ar vertimų kokybė. O į detektyvus aš iš viso neriu aklai.

“Dingusios mergaitės” yra apie dingusias mergaites :). Pagrobiamos dvi draugės, o tėvai gauna sms, kad gyva liks ta, kurios šeima sumokės didesnę išpirką. Na, o nuolatinė autorės veikėja, detektyvė Kim imasi užduoties surasti mergaites gyvas. Žinoma, savęs netausoja ir viską priima asmeniškai. Veiksmas greitas, nenuobodu. Ko dar norėt? Jei galėčiau paprašyti, tai prašyčiau geriau susuktos pabaigos, bet kitas autorės knygas skaitysiu.

Oficialiai: Dingo dvi mergaitės. Tik viena iš jų sugrįš.

Pora, pasiūliusi didžiausią išpirką, atgaus savo dukrą. Pralaimėjusi pora — nebe. Supraskite teisingai. Viena mergaitė mirs.

Kai devynmetės geriausios draugės Šarlė su Eime prapuola, jųdviejų šeimos panyra į tikrą košmarą. Atsiųsta žinutė patvirtina baisiausius nuogąstavimus — mergaitės tapo šiurpaus pagrobimo aukomis.

O kai antroji žinutė supriešina abi šeimas, nes priverčia rungtis dėl savo vaikų gyvybių, detektyvei inspektorei Kimai Stoun ir jos komandai laikas ima tiesiog tirpti.

Atrodo, kad nusikaltėliai visą laiką juos lenkia bent vienu žingsniu, o kai vienas po kito atrandami du lavonai, Stoun pradeda suvokti, kad su tokiais negailestingais žudikais jai greičiausiai dar nebuvo tekę susidurti. Tikimybė sugrąžinti mergaites namo gyvas su kiekviena valanda vis mažėja…

Galbūt išnarpliojus tamsiausių šeimos praeities paslapčių voratinklį, pavyks išspręsti šią bylą. Tačiau ar Kima pajėgs tai padaryti? Ar vienam vaikui teks sumokėti aukščiausią kainą?

Gairės sau: KPS: 416 Kb 2018 12 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

983(9) Fredrik Backman “Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo”

983(9) Fredrik Backman “Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo”

Fredrik Backman “Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Kadaise skaičiau “Gyveno kartą Uvė” ir labai patiko, ok kai tik pamačiau, kad išleista nauja autoriaus knyga, laužiausi laužiausi ir galiausiai per juodąjį penktadienį pasidaviau.

Ir truputį abejojau, nes iš aprašymo aišku, kad knyga bus apie septynmetę mergaitę ir visokias pasakas. O aš nesu didelė vaikų gerbėja, tad… Bet žinokit, kas antrą puslapį slapta valausi ašarėlę, o kas antrą žvengiu negaliu susilaikyti.

Istorijos pradžia tokia, kad viena maža mergaitė yra labai protinga, ironiška, ciniška, išsiskirianti iš kitų ir už tai nuolat engiama. Todėl jos močiutė per įvairias istorijas bei pasakas bando šią palaikyti. Tik ta močiutė labai kieta. Buvusi karo chirurgė, tokia bebaimė, norėdama pralinksminti anūkę gali įsilaužti į zoologijos sodą ir apmėtyti prižiūrėtojus kakais, gali nepageidaujamo ir nuolat brukamo reklaminio laikraščio leidėjo namą iki viršaus užpildyti tais pačiais leidiniais :). O autorius visas šias istorijas aprašo su tokia ironija, kad man tik pasvajoti bent 23% jos pasiekti.

O ir močiutės bei anūkės požiūris į dalykus aiškinamas taip man artimai bei jaukiai!

Močiutė sako, kad žmonės, kurie mąsto lėtai, visada kaltins mąstančius greitai, neva šiems sunku “susikoncentruoti”. “Idiotai nesugeba suvokti, kad ne idiotai jau baigė mintį ir jau rezga kitą, o patys tuo tarpu tebesikapsto prie to paties. Todėl idiotai visada tokie agresyvūs ir išsigandę. Nes nieko idiotams nėra baisesnio nei jų kely pasitaikiusi gudri mergaitė”.

Na, o jautrumas sumišęs su smagumu prasideda tada kai močiutė miršta ir palieka gudriai mergaitei įvairių užduočių.

Ši knyga iš esmės yra apie santykius. Kaimynų. Mažų vaikų ir išsiskyrusių tėvų. Suaugusių vaikų ir jų tėvų. Apie netektis ir bandymą išgyventi po šeimos praradimo, grįžus iš karo, pabėgus nuo smurtautojo. Apie bendruomenę, pritapimą, draugus. Iš pradžių aš raukiausi skaitydama močiutės pasakas, bet po to, kai pradėjo aiškėti, kad jos iš tikro gyvenimo, atsiversdavau atgal ir paskaitydavau dar kartą.

Nepamenu, kada tiek slaptai kikenau, o tuo pačiu ir graudenausi.

Oficialiai: Šio romano centre – septynmetė Elsa. Jos gyvenimas nelepina: tėvai išsiskyrę, mokykloje kiti vaikai užgaulioja, o daugiabutis, kuriame gyvena, kupinas keistų ir bauginančių kaimynų. Visa laimė, kad šalia, tame pačiame name, gyvena mylima močiutė – ekscentriška, su niekuo nesiskaitanti persona, kuri, jei reikės, yra pasiruošusi apginti mylimą anūkę nagais ir dantimis. Labiausiai Elsai patinka močiutės pasakos: niekur negirdėtos, kupinos stebuklų, dažnai bauginančios, bet visada gerai pasibaigiančios.

Deja, gyvenimas ne visuomet yra kaip pasaka. Vieną rytą mylima močiutė iškeliauja anapus, bet net iš ano pasaulio nesiliauja globoti ir ginti mylimos anūkės. Mergaitei ji palieka šūsnį laiškų, kuriuose – naujos istorijos, naujos pasakos, nuorodos, paslaptys ir užuominos. Sekdama laiškais, tarsi lobio nuorodomis, Elsa pamažu supranta, kad visos močiutės pasakos buvo apie tikrus įvykius, tikrus žmones ir tikrą, visai šalia esantį gyvenimą.

Gairės sau: KPS: 368 Kn 2018 12 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

981-982(7-8) Marie Lu “Warcross. Virtualiosios realybės žaidimas”, “WildCard”

981-982(7-8) Marie Lu “Warcross. Virtualiosios realybės žaidimas”, “WildCard”

Marie Lu “Warcross. Virtualiosios realybės žaidimas”, “WildCard”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Marie Lu aš jau pažįstu iš serijos “Legenda” (rašiau birželį ir liepą). Tai buvo knygos šiek tiek panašios į “Divergentę” ar “Bado žaidynes”. Mėgstu. Taip pat aš labai myliu istorijas apie virtualius pasaulius. Pirmoji tokia skaityta buvo Lukjanenko “Atspindžių labirintas”, kuriai įtaką tikrai padarė Cline “Ready Player One”. Abi šias knygas vienija tai, kad veikėjai gali užsidėti specialius virtualius akinius ir patekti į kitą pasaulį, kuriame galima žaisti, gyventi, mokytis, mylėti ir t.t. “Warcross” aprašymas pasirodė į tą pusę, tad griebiau, gavau, tą pačią dieną perskaičiau ir ėjau antros dalies pirkti.

Read More Read More

980(6) Angela Marsons “Evil Games”

980(6) Angela Marsons “Evil Games”

Angela Marsons “Evil Games”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Skirtingai nei jaunimo trilogijų atveju, kuomet seriją sudaro vieną istorija, detektyvuose dažniausiai nebūtina skaityti knygas iš eilės. Tai atskiros tyrimų istorijos su tais pačiais veikėjais. Tačiau visgi, jei yra galimybė, rekomenduočiau chronologiją. Nes pvz., “Žaisti su mirtimi” Kim turi šunį. O šioje dalyje papasakota, kaip jis atsirado. Atrodo nieko čia svarbaus, su nusikaltimų linija nesusiję, bet vistiek smagiau, kai nežinai, kad štai, ji pasiims šį gyvūną sau.

Šioji dalis patiko vos mažiau už anksčiau aptartą. Bet neretai taip su serijomis būna, kad kuo toliau, tuo geriau :). Šios istorijos vinukas yra sociopatė psichiatrė, kuri savo pacientus pastūmėja atlikti nusikaltimus. Kas ji tokia yra žinoma nuo pat istorijos pradžios, tad intrigos mažai ir ji susideda tik iš to, kada Kim supras, kas vyksta ir kaip pagaliau tai įrodys. Tiesa, šioje knygoje dar daugiau juodos tyrėjos praeities, nes psichiatrė protingoje moteryje pamatė savęs vertą varžovą ir ėmė kapstytis skaitytojams atverdama platesnį peizažą.

Taip, aš tikrai skaitysiu kitas dalis.

Oficialiai: Kai randamas žiauriai užpultas ir nužudytas prievartautojas, detektyvė inspektorė Kima Stoun ir jos komanda gauna užduotį kuo greičiau išspręsti šią bylą. Bet ir toliau vykstant kerštingoms žudynėms, netrukus tampa aišku, kad čia veikia kur kas didesnis blogis. Tyrimui įsibėgėjant, Kima atsiduria didelio pavojaus akivaizdoje, kai asmuo, atliekantis nesveikus eksperimentus, nusižiūri ją. Priešprieša su sociopate, žinančia visas detektyvės Stoun silpnąsias vietas, gali baigtis mirtimi. Aukų daugėjant, Kimai tenka kastis vis giliau.

Gairės sau: KPS: 368 Ke 2018 11 13

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

979(5) Angela Marsons “Žaisti su mirtimi”

979(5) Angela Marsons “Žaisti su mirtimi”

Angela Marsons “Žaisti su mirtimi”

Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Esu aš skaičiusi pirmąjį autorės knygą apie Kim, tad nedvejodama bibliotekoje pačiupau ir šią. Man labai įdomi yra pagrindinė veikėja. Ji turi labai ne kokią praeities istoriją (žudikė mama, kurios “dėka” antrankiais prie Kim prirakintas mirė brolis, daugybė globėjų namų, vienintelių gerųjų laikinų tėvų mirtis ir t.t.), todėl šie įvykiai labai daug įtakos daro nusikaltimų tyrimams bei santykiams su aplinkiniais. Kim vadovauja nedideliam detektyvų skyriui ir man labai patiko autorės sukurta aplinka. Vadovės atšiaurumą ir socialinių įgūdžių stoką atsveria jos geraširdis ir draugiškai pasišaipyti mėgstantis partneris. Gana smagu skaityti tuos apsižodžiavimus . O šiaip aš dažnai lyginau save su Kim, nes mano bendravimo stilius panašus. Turiu bėdų, ane?

Na, o pati detektyvinė linija yra apie tai, kaip “lavonų fermoje”, vietoje, kurioje tyrinėjami numirėliai, randamos nužudytos moterys. Kas, kodėl, už ką? Veiksmas greitas, tikrai nesnausite. Taip įsijaučiau, kad nieko keisto, jog kita mano knyga yra irgi tos pačios autorės, tik ankstesnė serijos dalis.

Oficialiai: Numirėliai paslapčių neatskleidžia… nebent įsiklausysite.

Mergina nieko nereginčiomis akimis žvelgė į mėlyną dangų, jai iš burnos virto žemės. Virš kruvinos masės buvo pakibęs musių debesis.
Vesterlio mokslinių tyrimų įstaiga skirta ne silpnų nervų žmonėms. Vadinamojoje lavonų fermoje tyrinėjami žmonių puvimo procesai, jos valdose galima rasti įvairios irimo stadijos palaikų. Čia detektyvė inspektorė Kima Stoun su savo komanda užeina neseniai mirusios jaunos moters kūną — panašu, kad žmogžudys rado vietą, idealiai tinkamą nusikaltimams slėpti.
Netrukus užpuolama ir čia mirti paliekama antra mergina; ji apsvaiginta kvaišalais, burna prigrūsta žemių. Stoun ir jos komandai akivaizdu, kad tai to paties žudiko rankų darbas. Bet kiek dar lavonų jie aptiks? Ir kas taps kita auka?
Kai dingsta vietinė reporterė Treisė Frost, įtampa sustiprėja. Aiškėja, kad nusikaltėlio paslapties reikėtų ieškoti praeityje… Bet ar detektyvė Kima Stoun spės išsiaiškinti tiesą anksčiau, nei suluošintos psichikos žmogus pasiglemš dar vieną gyvybę?

Gairės sau: KPS: 368 Kb 2018 11 10

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/

978(4) Michael Connelly “Vėlyvasis šou”

978(4) Michael Connelly “Vėlyvasis šou”

Michael Connelly “Vėlyvasis šou”

Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).

Mano komentarai: Knygos viršelis jau labai seniai krito man į akį. Vis užkabindavo ir kai jau radau ją bibliotekoje, parsinešiau. O taip, kartais ir gražus paveiksliukas nulemia sprendimą, ką jau čia.

Detektyvas kaip detektyvas. Ne toks geras, kad aš svajočiau apie seriją, bet ne toks blogas, kad žiovaučiau ir dairyčiausi, ką įdomesnio paskaityti.

Nors skaitau daug įvairių šalių detektyvų, visgi čia man keistoka pasirodė pati policijos sistema, kuomet yra naktinė detektyvų pamaina, kurie ryte perduoda naujas bylas dieniniams ir jų nesprendžia. Ir tokiose pamainose dažniausiai dirba prasikaltę ir “ištremti” policininkai. Tokia yra ir pagrindinė veikėja, kuri į vakarinę pamainą pateko po to, kai seksualiniu priekabiavimu apkaltino savo skyriaus vadovą. Ir, žinoma, nieko neįrodė.

Kadangi moteris yra gabi detektyvė, ji negali taip jau imti ir ryte pamiršti, kas nutiko per naktį, todėl įsivelia į įvairias istorijas ne pagal savo statutą. Visgi, knyga tuo metu man pasirodžiusi, kaip gana įtraukianti, dabar jau pradeda blėsti iš atminties. Tad tikrai ne iš tų, kurias rekomenduočiau, kai kas nors manęs paprašytų pasiūlyti detektyvą.

Oficialiai:  Renė Balard dirba Holivudo nuovados naktinėje pamainoje, arba „vėlyvajame šou“, kur pradeda tirti daugybę nusikaltimų. Bet nė vieno tyrimo detektyvė nebaigia, nes ryte bylas privalo atiduoti kolegoms iš dieninės pamainos. Kadaise daug vilčių teikusi pareigūnė buvo pažeminta pareigomis, nes išdrįso pateikti lytinio priekabiavimo skundą prieš viršininką. 

Bet vieną naktį jai atitenka dvi bylos, su kuriomis ji nenori atsisveikinti: žiauriai sumušta prostitutė buvo palikta mirti automobilių stovėjimo aikštelėje, o per šaudymą naktiniame klube nužudyta jauna moteris. Balard pasiryžta išaušus dienai nepasiduoti ir tyrimą tęsti. Nepaisydama viršininkų įsakymų ir savo pačios porininko norų, ji dienomis dirba prie bylų, o naktimis patruliuoja vėlyvajame šou. Byloms vis labiau susipinant, Balard po truputį artėja prie savo pačios demonų. Ima aiškėti priežastis, kodėl nepalieka šio darbo, nesvarbu, kokiomis užduotimis ją užverčia viršininkai.

Gairės sau: KPS: 400 Kb 2018 11 04

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook

Mano parduodamos knygos

Dar viena vieta, kur rašau apie knygas: www.venividi.lt/straipsniai/category/knygos/