Pasaka apie pastangas

Gyveno kartą nykštukas vardu Ampiukas. Turėjo tas nykštukas darbą. Augino šiltnamyje gėles. Ir nors jis buvo vyriausias gėlininkas, ištiktųjų buvo vienintelis. Jis vienas turėdavo suplanuoti, kokias gėles sodins šiais metais. Vienas sėjo sėklas. Vienas prižiūrėjo, kaip daigeliai dygsta. Tręšė, laistė ir piktžoles ravėjo. Jis vienas turėjo laiku gėles nuskinti, nes jei pavėluotų – visas derlius sunyktų. Taip pat Ampiukas turėjo rūpintis, kad tinkamai įpakuotos gėlės keliautų į turgų. Ir nuolat kovot dėl pakuotojų, kurie kažkodėl jo šiltnamyje dirbdavo tik kai laiko turėdavo.
Mylėjo Ampiukas savo darbą. Kaip ir visi kiek pabambėdavo, kad jau nusibodo. Kaip ir visi norėdavo būti labiau mylimas ir vertinamas. Tačiau niekam netrukdydamas po truputį dirbdavo.
Dar Ampiukas turėjo viršininką. Tai buvo vyresnis nykštukas, kuris prižiūrėdavo, kaip gi sekasi mažajam. Primindavo Ampiukui, kad jau laikas derlių nuimti, tikrindavo darbo kokybę ir kitus svarbius dalykus. Šiek tiek pyko Ampiukas. Galvojo, na taigi aš pats viską žinau. Negi, kada nors ko nors nepadariau? Bet kartu ir buvo dėkingas. Nes maža ką. Galima ir praleist kokią klaidą. Geriau paburbėt, nei į turgų nuvytusias gėles nusiųst. Bet visgi mažasis nykštukas ėmė jaustis blogai. Labai jis stengiasi kiekvienais metais parinkti gražiausias gėles. Ieško naujausių sėklų, tariasi su patyrusiais augintojais… Kuri gėlė išaugs gražesnė, o kuri kvepės geriau? O gal kažkuri turi svarbių gydomųjų savybių? Nepaisant pastangų jo vyresnysis nykštukas nori dar didesnių rezultatų. Neužtenka, kad mažylis viską vienas augina, vienas prižiūri, vienas už atsako už klaidas. Pasak vyresniojo jis tinginiauja, nes nesuranda, kokių nors itin brangių sėklų pigiai. Tokių iš kurių išaugtų nerealios gėlės, tokių, kokių neturi jokie kiti augintojai ir kurias pamatę visi išgraibstytų ir norėtų dar ir dar… Nusiminė Ampiukas, nes ne… Jis negalvoja, kad jį nepelnytai kaltina… Jis kaip tik galvoja, kad per mažai padaro… Graužiasi mažiukas. Bet žino, kad pastangos, kurias jis jau įdeda – viršija galimybes… Atima net laisvalaikį. Ir nenori Ampiukas dar daugiau laiko investuoti, nes nuopelnai atitenka vistiek ne jam. Visų nykštukų pagrindinis vadas už gerą darbą pagiria vyresnįjį, o Ampiuko net vardo nežino. Nenutuokia kiek tas stengiasi būti naudingas. Štai tokia pasaka apie Ampiuką ir jo nuotaikas.

6 thoughts on “Pasaka apie pastangas”

  1. 1. Geras šefas visada ((labai) garsiai) įvertina pavaldinio nuopelnus ir savo klaidas;
    2. Blogas šefas viską daro atbulai nei nurodyta pirmam punke;
    3. Jei šefas yra toks kaip nurodyta antrame punkte, tai ne pavaldinio, o šefo problema. Ankščiau ar vėliau jam dirbti vienam ir už visus.
    Šefai būna blogi (žr. antras puntas) dvejopai:
    1. Tie, kurie dėl savo nepilnavertiškumo kompleksų ar visiško bukumo “atsigroja” ant pavaldinių;
    2. Tie, kurie gyvena savo susikurtam pasaulėly ir nieko aplink nemato – nelabai pakaltinami, bet ne mažiau piktybiški.
    Koks viso to moralas? Lietuva – nykštukų šalis, kur kiekvienas turi bent po vieną “gerą” šefą ,)

  2. 1. Geras šefas visada ((labai) garsiai) įvertina pavaldinio nuopelnus ir savo klaidas;
    2. Blogas šefas viską daro atbulai nei nurodyta pirmam punke;
    3. Jei šefas yra toks kaip nurodyta antrame punkte, tai ne pavaldinio, o šefo problema. Ankščiau ar vėliau jam dirbti vienam ir už visus.
    Šefai būna blogi (žr. antras puntas) dvejopai:
    1. Tie, kurie dėl savo nepilnavertiškumo kompleksų ar visiško bukumo “atsigroja” ant pavaldinių;
    2. Tie, kurie gyvena savo susikurtam pasaulėly ir nieko aplink nemato – nelabai pakaltinami, bet ne mažiau piktybiški.
    Koks viso to moralas? Lietuva – nykštukų šalis, kur kiekvienas turi bent po vieną “gerą” šefą ,)

  3. Ampiukui reikėtų atsipalaiduoti. Ir nesigraužti tiek daug. Nes jei jis persiplėš per pusę, vyresnysis net nepastebės. Ir sakys: “Na, Ampiuk, kiek gėlių jau išdygo? Ar supakavai jas? O pakuotojai tai vėl neateis, nes jiems kituose gėlynuose reikia dirbti. Tai ar spėsi viską laiku supakuoti?”.

  4. Va va, Laura, taip ir bus. Net neabejoju. Todėl liepiau Ampiukui nesiplėšyti nes ačiū nesulauks, bet pats savęs ims nemėgt:)

  5. tą ampiuką kam nors reikia gyvenimo pamokinti – niekas šiais laikais tiek nedirba:) na, nebent tik nykštukai-auditoriai.
    o gal jis nežino, kad pasaulyje yra dar ir kitų šiltnamių?
    manau, kad žino, bet gal jis iš tų, kuriem ir patinka verstis per galvą…
    kas ten tuos nykštukus supaisys.

  6. Žino Ampiukas, bet jis kelis kartus vos neužsirovė ant blogesniu šiltnamių. O kadangi vyresnio nykštuko išpuoliai būna periodiniai, bet nedažni, tai jis stengiasi šias gėlytes puoselėt. Nes vat būtent jam patinka gėles augint. O kituose šiltnamiuose jau reiktų pomidorus, ar ridikėlius… Kas jau nebūtų taip miela.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *