Labas,
ar jau mėgaujiesi pavasariu? Aš tai taip pat. Kas dieną tikrinu meteo.lt ir džiūgauju, kad dar ir ryt, ir poryt ir po poryt bus šilta. Jėga? O Kitutė kiekvieną rytą sąžiningai sulaukia kol atsikelsiu ir atsivilksiu į darbo vietą, tiksliau prie baro, ir sako: įleisk į balkoną. Ir aš įleidžiu.
Žinai, teisybę sako, kad prie gero greitai priprantama. Bet kita vertus… Eina sau kokiame urve mes seniau gyvenome. Čia atsikrausčius sunku buvo ryte miegoti, kaip šviesu… Dabar atrodo normalu, nei ten labai šviesu nei ką :).
Materialinės naujienos: turim jau keturias barkėdes, todėl galim kviesti svečius. Nepaisant to, kad neturim dar grindų ir dar daug ko. Bet kam tai rūpi. Jau kelias savaites turiu naują telefoną, kurio dar nemačiau. Ką tik daugiau nei dvigubai pigiau nusipirkau naują Irvingo knygą. Vis dar ieškom raudonos sofos. Gal žinai kam nebereikia? Už stalą gavome 3 šokoladus. Knygų lentyną kada nors darysim patys.
Aš vis dar su paniška baime žiūriu į važinėjimą dviračiu Vilniuje (čia tau ne koks Hamburgas, ar Paryžius, čia dviratininkai yra priešai visiems – ir pėstiesiems, ir vairuotojams, ir net kitiems dviratininkams), bet jau svajoju apie naują kelionę kur nors. Ir dar vis dar reikia dviračio treniruoklio. Neklausk kam – užgaida.
Gaunu daug gražių atvirukų, kompas kaista nuo nuolatinių dulkių, skaitau rečiau.
O biurokratai pasirodo visai nėra blogi, jie tik lėti ir pikti pasidaro, kai juos skubini.
Tai kaip ir viskas. Rašyk dažniau.
Salomėja
Kas dėl dviračio, darau tai dažnai ir nesiparinu 🙂 Tai galiu priimt į kompaniją 🙂
cha, aš irgi jau visas mėnuo turiu naują telefoną, kurio dar nemačiau :))
ir jau du kartus gyvai mačiau, kuo baigiasi užgaida treniruokliui…
bet jau greitai pirksiu tikrą dviratį! :-)) su pavasariu 😉
“teisybę sako, kad prie gero greitai priprantama”
pratęsim seną gerą temą – lygiai taip pat ir prie pinigų 🙂
Tio, na galima pratęsti sakinį tuo, kad greitai ir atprantama. Ir pratęsiu iš savo pačios patirties, juk spjoviau į neblogą atlyginimą, kuris pasikeitė į minimalią bedarbio pašalpą (nes tas neblogas atlyginimas neužtikrino maksimalios). Ir ką. Ir nieko. Tikrai neičiau dabar dirbti 9-18 darbo, jei jis nebūtų kuo nors ypatingas. Nepiniginis pavyzdys, persikėlimas iš labai šilto ir labai šviesaus buto Žirmūnuose (tik kad jis mažas buvo), į labai šaltą ir itin tamsų prie stoties. Bet nu gi visai neblogai buvo, ypač dėl vietos skirtumo, kol vėl dinamikos neužsinorėjosi. Nes jau dairėmės kitų nuomos skelbimų, bet susiklostė čia kraustytis. O aš tą sakinį parašiau neigiamai, beje. Man labiau patiko krykštauti, kad kaip šviesu.
Reklamosauka, žinau kad čia tik aš viena parinuosi 🙂 Man kompanijos dviračiaut niekada netrūksta, tik noro.
d., o man tėtis buvo padaręs dvirtreniruoklį iš tikro, ir man patiko, nenusibodo… Bet aš jokio kito nenoriu, nes čia siūlė dovanų elpsinį. O kokį dviratį pirksi? Miestinuką ir minsi elegantiškai į darbą? Būtų labai gražu 🙂