Kai kurių gyvių/nyštukų/parazitų egzistavimas visiškai nekelia jokių abejonių. Pvz., seniai jau yra susitaikyta su tais nykštukais, katrie skolinasi šaukštelius. Po to nespėja jų padėti į vietą, todėl (o gal ir piktybiškai) palieka neįtikėtinėčiausiuose kampeliuose. Tikrai tikrai. Nes nugi, nei aš, nei bg, tikrai nepakištume jų po foteliu, po kompiuteriu, nenuneštume į vonią ar neapkrautume maistu šaldytuve.
Tas mažasis, kuris vagia laiką irgi seniai išrištas. Va žiūrėkit, liepa jau. Antras vasaros mėnuo. O ką tik gi per sniegą klampojom ir už šilumą mokėjom. Kartais jis ir ne taip akiplėšiškai vagia. Ne mėnesiais, ar metais, o pasitenkinta pradangindamas dieną kitą.
Bet šiandien pastebėjau dar vieną. Tą kuris nusukinėja laiką. Matyt neįgudęs dar, kaip naujokas politikas, tad grobsto po truputį. Žiū buvo dvylikta valanda ir šast, kažkaip staigiai pasidaro trečia. Nors net pačiais pesimistiškiausiais skaičiavimais teturėtų būti pusė dviejų.