Keistai buitiškos dienos. Šeštadienį vežame katiną pas gydytoją. Antradienį vežam katiną pas gydytoją. Ketvirtadienį vešim kitą katiną pas gydytoją, o tada ko gero po kurio laiko ir vėl vešim. O ir tie katinai pasidarė naktinukai, nebeįmanoma miegot. O gi jau ne maži vaikai.
Keistai savaitgalį galėjom palyginti Ikea vs Senukai. Ne tai, kad kažkoks testas. Bet nepaisant to, kad elementarios biuro kėdės Senukuose tyli kamputyje ir rūko, nes neperspjauna nei išvaizda, nei kokybe, nei kaina Ikėjinių, bet ir personalas gali eiti parūkyti. Nežinau kuo Ikea traukia darbuotojus. Gi nemanau, kad kokiomis nors ten didelėmis algomis. Gal tiesiog negalvoja, kad jei tau moku, tai tu vergas? Žmonių minios, o konsultantai labai greitai pamato kam reikia pagalbos. Kasininkės moja: “ei, ir aš dirbu, čia stokit!”. O kitą dieną Senukuose paklausus, kurią nuolaidą geriau naudoti, tai kasininkė aplojo.
Jau turiu savo darbo vietą, rašau popierinius laiškus, piešiu ir gyvenu. Sako šią savaitę bus mano gimtadienis. Taip ir maniau, kad kažkur praganiau rugsėjį.