Kasdienybė

Labas,
taigi, kai jau užmiršti, kad turiu tau parašyti laišką, gauni naują :). Juk žinai, kad vistiek pablablakinsiu ką nors.
Kas gi pas mane naujo? Na pagalvokime. Nauja buitis. Jau daugiau nei mėnesį nereikėjo gaminti valgyti. Jis atėjo ir išgelbėjo mane.
Dargi, jei aš deklaruodavau, kad gimiau visai neseniai, vasaros pabaigoje, tai per trumpą laiką man reikėjo skubiai susivokti kas aš esu. Taigi vieno žmogaus dėka supratau, kad galiu būti tokia kokia noriu, o kito žmogaus dėka supratau, kokia noriu būti.
O šiaip žinai, problemų kaip ir nėra. Tai vis mąstau, gal reikia prisidaryti? Kaip tik matau porą vietikių iš kurių galima visai padorias problemas iškept. Bet čia tik svarstytinas klausimas.
Rašau darbe. Tai čia toks jausmas, kad maras praūžė. Kadaise kabinete glaudėmės septyniese. Atitinkamas triukšmas, keiksmai, kuriuos litu buvo apmokestinę, skirtinga muzika iš ausinių. Šiandien mes čia tryse. Sakyčiau nejaukoka. Ir šalta.
Tokia ta kasdienybė. Šiandien man sakė, kad kiekvieną dieną Kalėdos. Tai kur dovanos? Tai kodėl aš darbe? Nes po to buvo pasakyta, kad per Kalėdas dirba tik iškrypėliai :). Ok, gal aš irgi tokia, nes tikrai turiu slaptų nukrypimų (o nukrypimas nuo iškrypimo skiriasi?). Bet tu gi žinai, tai ką čia.
Ai tai gal jau ir baigsiu. Visą kitą parašysiu ir atsiųsiu slaptuoju paštu.
Iki,
Salomėja
P.S. Žinok, tikrai Kalėdos.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *