Šiandien, tamsų ir lietingą vakarą važiavome prie vieno traukinių viaduko šio to patikrinti. Nenorėjau karstytis šlaitais tad likau laukti mašinoje. Ir apėmė keistas jausmas. Šalia dunda traukinys, pravažiuoja dviratininkas, per veidrodėlį rieda lietaus lašai ir atsispindi gatvės žibintai. Ir tada tame pačiame veidrodėlyje pamatau grįžtančio mylimojo siluetą. Retro skrybėlė, ilgas odinis lietpaltis, lietus, tamsa… Truputį užsimaniau, kad pati bučiau sėdėjusi kitokioje mašinoje, kitaip apsirengus…