Visai neseniai pasakojau, kad viename iš Salomėjos paralelinių pasaulių atsirado Briedis. Paaiškėjo, kad jis ir vardą turi. Tai Briedis Antradienis. Kol jis stovėjo viename Šv. Stepono gatvės balkone, kol aš sukau galvą, ką su Briedžiu daryti, Virgilija pasisiūlė paimti pas save. Aplink jos namą didelės pievos, už pusšimčio metrų pušynėlis. Pasitariau su brangiuoju ir su Antradieniu ir nusprendėme važiuoti.
Turime mes tokią mašiną, kurią paprastai vadiname audine. Į audinę viskas telpa. Tilpo ir Briedis. Sukišome jį ant galinės sėdynės. Ragai kyšojo per liuką, snukis per langą. Briedis Antradienis pažadėjo sąžiningai baubti visą kelią. O D. sako, kad gal reikia ragus kokiomis raudonomis vėliavėlėmis pažymėti. Vėliavėlių neradome, tai apsukome Kalėdų lemputėmis. Liepėm Briedžiu jei kas sustabdys sakyt, kad jis Kalėdų Rudolfas. Aš dar išreiškiau abejonę dėl to, kad Rudolfas buvo elnias, bet man visi sutartinai sakė, kad šiais laikais niekas jau nebežino, kur elnias, o kur briedis.
P. patarė prisikabinti priekabą su lentomis. Taip ir išriedėjom. Briedis Antradienis sąžiningai baubė. Kažkur magistralėje mus sustabdė kelių patruliai. Apžiūrėjo vežamas lentas, klausia kas čia. Atsakėm, kad subyrėjusios Kalėdų rogės. Vežam Rudolfą su likučiais į šiaurę. Patruliai palinkėjo gero kelio.
Briedis Antradienis puikiai laiką leidžia šalia Virgilijos namų.
😀 😀 😀