Jausmų patiekalas

Sveikutis. Galvoju, tau net belstis jau nebereikia. Vistiek ateini nelaiku, vistiek aš tęsiu savo užsiėmimus. Savas. Batų, kaip ir visada, autis nereikia. Ir tiesiai į mano vidinę virtuvę. Nebuvai dar čia? Na taip… Virtuvė jau tokia vieta. Ne kiekvienam rodoma. Juk ne veltui įvairūs užkulisiai virtuve pavadinami.
Kaip tik gaminu. Pastarųjų dienų nuotaikos patiekalą. Norėtum recepto? Bet turėtum žinoti, kad esu improvizatorė. Nekenčiu taisyklių ir turiu puikią nuojautą.
Tu gali man padėti. Nuplauk šiuos jausmus. Tik kruoščiai, ten nemažai abejingumo nitratų, o dar ir kartėliu gali būti užteršti.
Nuplovei? Šaunuolis. Gali jau supjaustyti kubeliais.
Aš tuo tarpu iškočiosiu šį kasdienybės gumulą. Plonai, kad iškepusios dienos traškėtų ir tirptų burnoje.
Dabar viską patepsime sluoksniu žingeidumo. O taip! Žinok yra kas žadina mano smalsumą.
Duok, supjaustytus jausmus. Juos sudėliojam. Mmmmm, sultingi ir kvapnūs. Tokie jausmai ir mintys pastaruoju metu.
Iš to stiklainėlio prikraunam šypsenos. Negi nematai, kad niekaip ji nedingsta man iš veido? Net kai verkti norisi. Tai požiūrio pasikeitimas. Turiu tokių stiklainiukų dabar daug. Tikiuosi užteks ilgam. Gal net visai žiemai.
O dabar apibarstome tuo kas viską jungia: žiupsnelis baimės, saujelė laimės, maža kruopelė neapykantos, trys grūdai atsargumo, kelios skiltelės troškimų, gausiai meilės, mažumėlę įžulumo, vos vos menamo nuolankumo, šiek tiek nusivylimo, bet nemažiau pakylėjimo. Į tarpelius įspraudžiam džiugesio. Dėl skonio – liūdesio. Galiausiai uždengiame sluoksniu tuo, ko pastaruoju metu daugiausia. Žinai ko? Sarkazmo ir būsenos dzin.
Beveik baigėme. Dedame viską į jausmų orkaitę. Kuriam laikui? Minutei, dienai, šiam periodui, visada gyvenimui? Visada galime pasirinkti.
Ir kol sklinda mano nuotaikos kvapai, imk puodelį nuoširdumo arbatos ir papasakok, kuo tu šiandien gyveni.

2 thoughts on “Jausmų patiekalas”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *