Prasinešiau pro savo blogus ieškodama kiek kartų aš esu panaudojusi savo gyvenimo frazę apie druskos stulpą. Daug. Tiksliausia, tokia, kokia visada skamba man galvoje yra parašyta 2008 metų gruodį:
“Pirmyn ir tik pirmyn. Atsisuksi atgal – į druskos stulpą pavirsi.”
Vėliau ir anksčiau buvo visokių variacijų, kad ir
“nežiūrėk
nekada atgal. jei bėgi bėk. jokių kompromisų. šimtai atsigręžusių druskos stulpais pavirto. atgal nežiūrėk.”
O dabar man vis galvoje sukasi vienos knygos citata “kai šelmiai vilioja, nesek iš paskos, bėk pirma, kiek tik kojos valios!”. Galvoju reikia įsitraukti į gyvenimo frazyną, mat labai daug kur tinka. Būtent šiandien šelmiu pavadinčiau papildomą bokalą alaus.
O kad su šelmiais kartais labai smagu būna…
Na taip. Užtat Raudonkepuraitė ir nusekė paskui į mišką.
Beje, PinkCity, tau manau visai turėtų patikti ta knyga http://siukslynelis.salomeja.net/26953-marta-tikkanen-raudonkepuraite/.