Category: Iš blogų gyvenimo

Kas tas blogas?

Sėdžiu šiandien labai rimtam pokalbyje (kur ir kokiam nesvarbu, bet svarbu, gerai pasirodyti?).
Klausia manęs, kokie gi mano pomėgiai. Vardinu aš ką mėgstu, ką veikiu laisvalaikiu. Ir prie viso to
sakau, kad ir rašyt mėgstu. Neseniai pradėjau rašyt blogą. Reakcija:
-Atsiprašau, ką tokį?
-Na tinklaraštį, lietuviškai šnekant…
– Atsiprašau, o kas tai yra?
Čia aš skundėlę pasimečiau ir galvoju, pasakyčiau, bet ką, tai ir patikėtų. Bet numykiau
– Čia tokie populiarūs internetiniai dienoraščiai. Asmeniniai arba susiję su konkrečia tema.
– Įdomu….
Taigi, kad įdomu. Toks nekaltas pomėgis. Mane neseniai apklatino, kad kaip nepasiduodanti
visuotinei madai, nusižengiau savo principams. Visi rašo blogus ir aš pradėjau. Matyt visgi dar nėra taip madinga, jei rimti žmonė, gerai žinomi ir internete (na veikla, jų pirma vyksta internete, po to tik į realybę persikelia), o nežino bent teoriškai kas tie tinklo raštai.

Asmeninio tinklaraščio trūkumas

Mano blogas yra asmeninis. Kaip suprantu tai yra labiau trūkumas, nei privalumas. Jei rašyčiau teminį blogą susilaukčiau daug daugiau skaitytojų. Ar turėčiau temą blogui? Manau, kad taip. Tikrai rasčiau, ką parašyti apie mobiliuosius telefonus. Visokius „tips and tricks“, išbandytas programas ir žaidimus. Tai būtų mėgėjiška, tačiau šiokia tokia konkreti tema. Bet aš to nenoriu. Man patinka pliurpti neįpareigojančius „briedus“. Rašyti savo pastebėjimus. Pabarstyti prieskoniais gyvenimą. Visokių labai rimtų dalykų aš prisirašau iki soties darbe. 25000 tiražu. Čia mane skaito vos keli žmonės, bet man jie daug mielesni.
Ir tokią ilgą įžangą rašiau todėl, kad vakar gavau laišką (nieko netaisiau):
*/
 sveika gyva salomeja.
 Atviras laiskas.
taigi. mane uzknisa tavo blogas. as nebezinau ka rasyti tau. ir ko klausti. nes is esmes blogini apie viska ir nera prasmes klausti- anksciau ar veliau apie tai parasysi. Arba kazkada parasei, tik paskaityti reikia.
 Nors imk ir blogink apie viska pats.
 pasipiktines Tomas
 /*
Va iki ko privedė mano viešos blevyzgos. Draugams nebereikia domėtis kaip gyvenu, nes jie viską perskaito internete.
Visgi tie kas skaito tarp eilučių supras, kad ne viskas pasakyta. Kas slypi po atvirumu?

Asmeninio tinklaraščio trūkumas

Mano blogas yra asmeninis. Kaip suprantu tai yra labiau trūkumas, nei privalumas. Jei rašyčiau teminį blogą susilaukčiau daug daugiau skaitytojų. Ar turėčiau temą blogui? Manau, kad taip. Tikrai rasčiau, ką parašyti apie mobiliuosius telefonus. Visokius „tips and tricks“, išbandytas programas ir žaidimus. Tai būtų mėgėjiška, tačiau šiokia tokia konkreti tema. Bet aš to nenoriu. Man patinka pliurpti neįpareigojančius „briedus“. Rašyti savo pastebėjimus. Pabarstyti prieskoniais gyvenimą. Visokių labai rimtų dalykų aš prisirašau iki soties darbe. 25000 tiražu. Čia mane skaito vos keli žmonės, bet man jie daug mielesni.
Ir tokią ilgą įžangą rašiau todėl, kad vakar gavau laišką (nieko netaisiau):
*/
 sveika gyva salomeja.
 Atviras laiskas.
taigi. mane uzknisa tavo blogas. as nebezinau ka rasyti tau. ir ko klausti. nes is esmes blogini apie viska ir nera prasmes klausti- anksciau ar veliau apie tai parasysi. Arba kazkada parasei, tik paskaityti reikia.
 Nors imk ir blogink apie viska pats.
 pasipiktines Tomas
 /*
Va iki ko privedė mano viešos blevyzgos. Draugams nebereikia domėtis kaip gyvenu, nes jie viską perskaito internete.
Visgi tie kas skaito tarp eilučių supras, kad ne viskas pasakyta. Kas slypi po atvirumu?

Ką skaitau. Trečias rašlinėjimas

Tęsiu savo bloginių atradimų kelią. Dar neišsikrausčius iš blogas.lt, mano skaitomų blogų sąrašą papildė PinkCity. Atvirai pasakysiu, kad prie šios blogerės man reikėjo priprasti. Nes man kažkas patiko, jei tiksliai, tai būtent šis įrašas. Dėl to apsilankydavau, bet mane baugino rožinė spalvą (kažkaip ji tada nebuvo tokia patraukli kaip naujuose namuose) ir įrašų pavadinimai. Aš bėgėdė tiesiog neskaičiau. Bet kuo dažniau užeidavau, tuo rožinė spalva man buvo gražesnė. O įsidrąsinusi skaityti, supratau, kad man patinka, ir tie pavadinimai tik melagiai apgavikai:) ir visai nenuodingi. Šį kartą, jau turbūt niekas nesuprato, ką norėjau pasakyt.
Va tada atsidūriau ebloge. Ir čia sulaukiau palaikymo iš bendruomenės narių. Mane skaitė, komentavo ir drąsino Fogenous. Visada paskaitau ką jis rašo. Tiesa prisipažinsiu, kad kai mane ir namie, ir darbe supa IT pasaulis…. tai… Neseniai net XP pirmą syk teko susidiegt pačiai, nes gerbiamas kompų specas darbe paliko ant ledo. Tipo jei jūs rašot tai ir mokat… Jums gal juokinga, man tai nebuvo. Ai ta va, ką norėjau pasakyt, kadangi jau to IT pasaulio man per daug, tai itin atidžiai Fogenous bloge skaitau viską kas labiau asmeniška, arba nukrypę nuo temos.
Nebe daug jau liko blogų, kuriuos skaitau nuolat nepraleisdama nė vieno įrašo, taigi laukia dar kokios dvi dalys.

Ką skaitau. Dalis antra.

Tęsiu savo skaitomų blogų sąrašiuką. Sustojau ties tuo, kad užsiregistravau sistemoje blogas.lt . Pradėjusi pirmas savo rašliavas sulaukiau ir pirmų komentarų. O po to ir draugų. Gražus žodis, bet ar tinkamas? Pirmoji mane atradusi draugė buvo RedVel. Užklydau ir man patiko. Visų pirma raudona, nes juk būna raudona ir tos kitos spalvos :). Visų antra [garsas]. Visų trečia [linksmos istorijos] (o gal trečias ir antras atvirkščiai). Man patinka skaityt kaip žmonės bėdas išgyvena su šypsena, nuoširdžiai burnoja. Ir dar. RedVel yra užkrečiama. Ir šį teiginį supraskit kaip norit. 😛
Aktyviausia komentatorė, kol nepabėgau iš blogas.lt buvo Shiny. Na tai mano smalsumas ir pas ją nuvedė. Skaičiau. Patiko. Bet kai prasidėjo Dėdės Ūso nuotykių aprašymas į šį blogą užklysdavau vis dažniau. Kadangi rss prenumeratomis nesinaudoju, tai man labai norėjosi patikrinti ar nėra naujų įrašų. Dargi autorė kaip supratau į fiziką linkus, na o aš gi elektronikos inžinierė, tai kaip ir įdomu tikslią sielą (žinau žinau, pilna blogsfera rašančiu IT temom, kas irgi nelabai humanitariška) užmatyt.
Kur besisukiočiau, pas visus tarp draugų ar šiaip nuorodose užmatau Oni. Visur geriausi atsiliepimai, taigi kaip čia nepaskaičius. Taip ir tapau Žaliųjų Mansardų nuolatinė lankytoja. Oni man labai primena mane mokyklos laikais. Tik tai skirtumas tas, kad man gerai sekėsi lietuvių kalba ir mokytoja labai spaudė filologe tapti. Priešinausi iš visų jėgų ir vat… Vistiek darbas su rašymu susijęs. Tik su gramatika prasilenkiu, gerai, kad korektores turim. Oi, nukrypau nuo temos. Tai va, šio žalio blogo rašliavos įtraukia, prajuokina, primena, pamoko.
Bus daugiau.

Ką skaitau. Pirma dalis.

Aš nesu tikra, kad žinau kas yra blogas. Bet puikiai žinau kada su tuo susidūriau. Tada, kai į mūsų vaikų darželį priėmė Laurą. Kolega pasakė „pas mus redaktore dirbti ateis Laura, o jos blogą galima paskaityti adresu www.novum.lt“. Na turit suprasti, kad smalsumas yra tokis dalykas, kad jo nesuvaldysi. 😛 Todėl visa redakcija sulindo į naršykles. Būtent iš blogo sužinojau, kad mano nauja kolegė skaito knygas, turi katiną ir t.t. Tas džiugino, nes reiškė, kad yra bendrų dalykų. Ir dabar Lauros blogas mano skaitomiausias. Todėl, kad žinau kai kuriuos įvykius, kuriuos ji aprašo (kai kur net pati dalyvavau). Todėl, kad mes buvom apsikeitę daugeliu knygų, apie kurias ji papasakoja. Laura sėdi gana nedėkingoje vietoje, todėl kartais pamatau, kad jau tuojaus gims naujas blogo įrašas. 🙂 Tada jau negaliu nepaspausti mygtuko F5 naršyklėje. 🙂
Nepyk, Laura, kad aš taip atvirai. Sakyk jei ką – koreguosiu ir trinsiu :). Bet nuo novum.lt prasidėjo mano pažintis su blogais.
Į kitą tinklaraštį mane taip pat nuvedė nuoroda iš Lauros blogo. Tai garsusis ir populiarusis nežinau.lt . Skaičiau ir skaitau nes įdomu, nes iš „Blogoramos“ veda daug kelių į naudingus skaitalus. Tiesa, man mieliausi asmeniniai tinklaraščiai. Bet ir teminiuose randu ką veikti.  O siuntinukai, apskritai labai daug naudos davė ir išgelbėjo darbe.
Tada pagalvojau ir aš pradėsiu nusišnekėti viešai. Ir sistemoje blogas.lt, komentarų dėka atradau tikrai labai įdomių dienoraščių.
Bet apie juos pratęsiu kitose dalyse. Aprašysiu nuosekliai, pagal atradimų kelią :))).