Bus gerai be pavadinimo

Labas,
naujas laiškas, naujas laiškas (kažkodėl mano galvoje visa tai nuskambėjo, kaip “kiaulė voras, kiaulė voras”).
Tai, kad jau skaitai tai raportuoju kaip einasi.
1. Šūdinai. Kažkaip nuobodu. Aš čia apie viską. Bet dzin. Sugalvosiu ką nors. Ne pirmas kartas.
2. Šiandien daug plepėjau raštu. Pirmiausiai priverčiau vargšą DNR apšnekėti man rūpimą žmogų, kurį jis pažįsta/pažinojo, o aš tik norėčiau susipažinti. Tada kitame pokalbyje sužinojau gi, kad labai gerai, kad yra Salomėja, kuri atveda į protą. Šiaip tai aš niekur nieko nevedžioju, jei ką. Nei po protus, nei į protus, nei iš proto. Dar kitame pokalbyje supratau, nu kokių tupų žmonių pastaiko tarp mano pažįstamų (taip, dabar būtinai visi įsižeiskit pamanę, kad čia apie jus). Po to dar kitame sužinojau, kad neturiu jokių vertybių ir nejaučiu atsakomybės. Tada dar vienas žmogas paklausė už ko laikausi. Ir sužinojo, kad ką tik laikiausi už radiatoriaus idant pažiūrėčiau ar šildo. Ir ne. Nešildo dar. Tai kartu pasvarstėm, kaip čia taip. O per visą dieną buvo dar keli ilgesni pokalbiai. Kas keisčiausia, nepaisant lyrinio nukrypimo maigant ankstesniame įraše minėtą žaislą, nudirbau daug. Turbūt kuo daugiau veiki, tuo daugiau ir padarai.
3. Šiandien taip pat daug plepėjau telefonu (!!!). Kartais užtenka tiesiog išsiskirti, kad atsirastų apie ką papliurpt. Juk mano būsimas buvęs vyras yra vienas iš trijų vip sąraše. O su to sąrašo nariais aš galiu kalbėti negalvodama o dieve, kaip aš nekenčiu kalbėti telefonu, kaip NEEEEEKEEEEENČIU!!!!. Pradėjo nuo “klausyk, gal gali raktą grąžint, noriu duot naujai kambariokei?”, o pokalbis užsitęsė 41 min. Spėjau pusę naujo paveikslo nuspalvinti. Ko gero pirmą syk per porą metų toks ilgas pliurpimas mobiliaku:)
4. Tai va. Kadangi esu nekalbi labai, tai taip gaunasi, kad mėnesio pabaigoje reikia išnaudoti žodžių limitą. Bo į kitą mėnesį nepersikelia. Tai ir stengiuosi. Neturi gi geras daiktas veltui nueit.
5. Dabar gi rašant tau šį laišką, mielasis kompas pakibo, parodė man viską labai gražios rožinės spalvos, tada juodos ir išsijungė. Nu jau ne, taip nieko nebus, įjungiau atgal. Sėdžiu, galvoju… o man kas, dar daugiau nei du metai garantijos. Jis jau kurį laiką keistokokai elgiasi. Ir tą keistą elgesį (iki šio pakibimo) aš apskundžiau trečiame punkte vykusiame pokalbyje. Man sakė, kad tik nedaužyčiau, kaip senojo pc, o visa kita dzin – pataisoma. Tai gal tikiu. Ale nenoriu savo mylimo raudonojo niekam net laikinai atiduot. Dar nuskriaus.
Taigi va. Va taip va ir gyvenam. Ir dar biški kitaip, bet nepasakosiu 😛
Salomėja