Aplink Lietuvą mopedu per 11 dienų!

Kelionė baigta ir būtų šaunu ją aprašyti. Šiandien truputį įdomu jums, o po kažkiek laiko bus smagu atsiversti ir man. Visi draugai ir pažįstami galėjo mūsų kelionę, beveik tiesiogiai, sekti facebook ir instagrame. Kai pagalvoji, tai dabar labai patogūs laikai. Seniau pripleškindavai pilną juostą ar kortelę fotografijų, pasigaudavai už pakarpos draugus ir priešus, bei versdavai juos žiūrėti: “čia aš ir medis, ai ne, va čia aš ir medis tik geriau išėję, o čia aš ir medis tik šviesesnė foto”. Dabar gi tik taukšt, “share”, pažymi kur esi, su kuo esi ir jau visi gali eit laikint. Valio!

Per 11 dienų nuvažiavome daugiau nei 1600 km ir žemėlapis atrodo taip:

10416625_757324910956101_4904238714886025545_n

 

Apie technines detales žadėjo parašyti, o pažadėjo ir parašė, mano mylimas bendrakeleivis. Tai yra, aš buvau jo bendrakeleivė, o jis – vairuotojas ir navigatorius :). Aš tik galiu pasakyti, kad mopedas tai ne patogus automobilis, ir ne apypatogis motociklas, bet tai patogesnė priemonė už dviratį. Tik dėl to, kad minti nereikia. Daiktų ant jo telpa labai panašiai, kaip ir ant dviračio (keliavau, žinau). Fiziškai sėdėti irgi nėra pats patogiausias asiliukas ir pirmas dienas žiauriai skaudėjo blauzdas bei nugarą. Ir važiuoti greitai neišeina. Maksimalus greitis apie 73km/h, geriu keliu kiek mačiau varėm 65-68km/h, žvyrkeliais – 30km/h. Tad patys primeskit, kad tie daugiau nei 1600km nėra taip jau lengvai aplekiami.

IMG_20140517_112337

 

 

IMG_20140519_151616

 

Mūsų kelionė kainavo apie 1000Lt. Į šią kainą reikia įskaičiuoti kurą + tepalus (~200Lt), nakvynes kempinguose (~110Lt) ir maitinimą. Taip jau buvo, kad netaupėm. Atostogos gi, o ir šiaip formatą pasirinkom iš linksmumo, o ne taupumo. Per karštąsias dienas nuolatos stojome kaimuose ir pirkome ledų. Vis tuos pačius skaniausius, kur po 2-3 litus kainuoja. Ir ne po vieną porciją. Tad pagalvoju, kad turėjome suvalgyti apie 40 porcijų ledų, čia galvoju, kad tarkim jei 9 dienas dviese suvartodavom 4-6 porcijas (2-3 sustojimai), tai tie ledai mums galėjo kainuoti 100-150Lt. Stojom degalinėse, kur plempėm kavą, o gi vienas sustojimas ir vien tik kava dviems – 10Lt, o kur dar šokoladukai prie jos? 90Lt palikome nesezono metu Šventojoje dirbančioje valgymo įstaigoje. Ir čia tik už patiekalus, kurių buvo, nes ne visko buvo su desertu ir kava :). Tokios jau tos nesezoninių kurortų kainos. Dar pora kartų su kebabais ir picerija Rokiškyje, valgykla Joniškyje, bei kavinė Vilkaviškyje. Ir dar pusryčiai Druskininkų picerijoje, kur buvo mano išsvajotų spurgyčių!!!  O šiaip pagrinde maitinomės greitai paruošiamais makaronais ir konservais. Nors ir skamba pigiai, bet tie makaroškės, kur po 2Lt, gi skanesni, nei anie už 60ct, o konservų man belekokių neįkiši, reikia tuno, ar lašišos! Desertui – vafliai, nes nedaug sveria! Plius į išlaidas įskaičiuokime akinius nuo saulės, akių lęšius, remontą bei remonto priemones, turistinius kilimėlius, second handinius pirkinius, kosmetiką (jup, kremai nuo saulės, milijonas drėgnų servetėlių, kitos higienos prekės ir t.t.). Nuotraukoje aš valgau. Vilkaviškyje. Mane nufotografavo po to, kai aš pasakiau, kad kaip smagu kartais valgyti su stalo įrankiais :).

2014-05-26 14.31.13

Pirminis mūsų planas buvo imti Lietuvos šiaurę ir važiuoti iki Klaipėdos (porą valandų prie jūros), o tada Panemune grįžti. Iki Skuodo plano laikėmės, o tada pasikoregavome ir į Klaipėdą nevažiavome, bet dviem naktims apsistojome Šventojoje, o prie Jurbarko sugalvojome, kad panemunė kiek nusibodusi jau, planą kilometrais ir dienomis viršijome, rinkimų rezultatai geri, tad kodėl gi neapvažiavus ir pietų, bei neaplankius to keisto žemėlapinio pimpačkiuko (Dieveniškių)? Tad kodėl? Niekas nesakė “ne”. Na, nebent uodai paburnojo, ištisai šerti “Ben’s”. Tai ir apvažiavom.

Kažkas klausia, kuo čia nusipelniusi Ukmergė. Ne, ne tuo, kad gimtasis mano miestas. Tiesiog iki pat išvažiavimo iš kiemo mes nežinojome, ar mūsų asiliukas pakels ne tik du žmones (na tiek žinojom, nes jau ne kartą važinėjom), bet ir visą bagažą. O jo šiek tiek susidarė – gi miegmaišiai, palapinė, apranga 2 savaitėms. Su apranga klaidos nebedarėm, kažkada gi ruošėmės dviračių kelionei per karščius, o tų karščių tebuvo viena diena ir po to šlapom šalom. O ant motorizuotos transporto priemonės visgi šalta. Patikėkit, per tuos 30 laipsnių karščius, važiuodami dėvėjom odines striukes ir per karšta tikrai nebuvo :). Tad grįžtu prie tos nežinios: paveš? Nepaveš? O gal sulūš? Ukmergė turėjo būti ta stotelė, kurioje būtų galima atlikti remontą, iškrauti kokius nors daiktus ir dar kartą viską pergalvoti. Na ir tai buvo vieta, kur paskutinį kartą miegojome lovose. Po to laukė 9 naktys palapinėje.

IMG_20140520_103001

 

IMG_20140520_173213

9 naktys palapinėje smagiai pasiskirstė. Pirmos trys – Aukštaitijoje – prie ežerų. Po to du vakarus neradome, kur sustoti prie vandens, tad įsikūrėme tiesiog… Sunkiausia buvo prieš Joniškį, nes ten kažkodėl viskas apsemta, tad gal 3 valandas ieškojome kokio nors miškučio, kuriame būtų galima pasistatyti palapinę. Po to dvi civilizuotos naktys Šventosios kempinge. Vėl naktis be vandens ir paskutinė – Druskininkų kempinge. Tad kaip ir sakiau – 3 naktys prie ežerų, 3 tiesiog miške ir 3 kempinguose.

Naktys be vandens, tiksliau rytai, man buvo sunkiausi, nes negalėjau išsiplauti galvos. O norisi, po to kai visą dieną plaukus sumugini po šalmu, tada susiveli miegodama, tai vaizdelis ne kažką. Naujojoje Akmenėje net nusipirkau sauso šampūno išbandymui. Išbandžiau. Išmečiau iš karto. Na, ne visai iš karto, kai pirmą šiukšlių dėžę radom. Mes turistai tvarkingi, šiukšles išsivežam. Ežeruose irgi šaltoka dar praustis, bet va galiu pasigirti, maudžiausi po ilgos pertraukos. Ir ne tik ežere, jūroje taip pat :). Tad tuos tris bevandenius rytus į trasą ėjo drėgnos servetėlės. Daug :). Ir šiaip geras daiktas kelionėse.

IMG_20140522_094950

Šiaip rašau rašau ir vis dar nenusprendžiu kaip pasakoti apie šią kelionę? Stereotipai buvo sudaužyti (pasirodo Visaginas ir N. Akmenė yra gana jaukūs ir gražūs mietukai) bei patvirtinti (Vilniaus kraštas yra ne ta vieta, kur aš dar norėčiau atostogauti). Žemaičiai yra santūrūs, ramūs, bet draugiški. Štai vienas garažinio servisiuko meistras mums padėjo bėdoje (kai didesni servisai išvarė), BET skirtingai nei daugelis sutiktų epizodinių pašnekovų, visiškai neklausinėjo kur, kaip, kada ir kiek kubikų moco variklis. Tie kubikai, tai žinokit, vienas dažniausių klausimų. Pvz., stoviu aš Gargžduose prie parduotuvės, o koks tai vietinis man ir sako: “o kiek čia kubikų, a žinai?”. Na žinau žinau, atsakau, tada jau klausinėja kur važiuojam ir ko. Bet ilgis, oi tai yra kubeliai tie, vistiek svarbiausi.

Lietuva graži! Kas penkias minutes vis pagaudavau save galvojančia, kaip pas mus nuostabu. Bet net nebandžiau telefonu gaudyti to grožio. Atvykę į kokią nors vietą vis pasistengdavom įamžinti ką nors kas krenta į akis, gi reikia nusiųsti “kartu keliaujantiems draugams feisbuke”. O į akis dažniausiai krito bažnyčios. Gal dėl to, kad pačios aukščiausios?

IMG_20140522_172456

IMG_20140525_150713

 

2014-05-20 11.56.30

2014-05-19 09.42.17

2014-05-27 12.33.43

 

Šiek tiek piliakalnių:

2014-05-20 16.23.51

 

2014-05-20 13.55.59

 

2014-05-18 12.44.32

 

2014-05-22 14.42.29

Na ir dar visokie baibokai! Jei atvirai tai lietuviški baibokai man baisūs. Tiek tas liaudiškas menas, tiek katalikų stabukai. Dievų vietoje aš įsižeisčiau jei kas sukurtų mano atvaizdėlį ir sukištų kepti ir dulkėti į suklypusį šiltnamiuką pakelėje. O Molėtuose, tai natūralaus dydžio Jėzus įkištas tarp stiklų ir kepa saulėje. Jau nekalbu apie klaikumą Vilniaus krašte. Va aš prie baibokėlių Veisiejuose:

2014-05-26 18.33.58

O štai čia, mano manymu, tai kas yra gražu. Gamtos šventovė.

IMG_20140518_132404

Per šią kelionę nuobodžių dienų nebuvo. Na ok, šiek tiek meluoju. Buvo toks momentas. Apsistojome mes Šventojoje dviems naktims ir nusprendėme vieną dieną gerai pailsėti ir nevažiuoti. Visgi jau buvo virš 900km sukarta, pavargom. Taigi, tą dieną susiruošėme pagulinėti prie jūros. Nuėjom, pasitiesėm miegmaišį, aš nusimaudžiau. Deginamės. Ir taaaaaip nuobodu pasidarė. Na visiškai. Tad prie jūros išbuvom valandą ir išvažiavom pasivažinėt iki Būtingės terminalo, iki pasienio, geolobio paieškot :). Ir šiaip Šventoji keistą įspūdį paliko. Mes važiavom važiavom, matėm kurortinių miestukų. Ir Palūšė, po to Veisiejai, ir šiaip visokios Žagarės,  Ylakiai bei kitos nedidelės gyvenvietės pasitaikė, ir palyginus jas su Šventąja man keista, kodėl pajūris toks apsileidęs. Gatvės duobėtos, namai nutrupėję, centre – griuvėsiai, parduotuvės tuščios. Nekalbu apie tuos užkaltus kioskus, mat juos galas, bet ir be jų gi toks apokalipsės ištiktas miestas atrodo. Kodėl kiti, net didžiausi užkampiai, kaip N. Akmenė susitvarko, o vieta, kur turistai veža savo pinigėlius, tokia apgailėtina? Na, bet kempingą Ošupio gatvėje rekomenduoju. Jaukus, šeimininkai smagūs, paslaugūs, bet ne įkyrūs. Štai palyginti galiu su Druskininkais, ten kempingas visai nepritaikytas palapinių turistams ir šiaip nelabai jaukus, tik dušas geresnis, nes karšto vandens pokštų nebūna. O žolę pjauti pradeda devintą ryto.

Druskininkų kempinge pralinksmino situacija – einu iš dušo ir matau, grupę žmonių, kuriuos vedžioja lyg ir gidas ir rusiškai pasakoja apie europietiškas atostogas. Mol, tik pas jus kemperiuose turtingi atostogauja, o čia Europoje, tai ir vaikai juose išauga, o va čia motociklistai atostogauja, o štai čia elektra pasijungti kemperio namelį…”

Mudu su mylimuoju esame tokie šiek tiek mizantropai ir bendrauti niekada nesiveržiame, bet kaip ir visose kelionėse, taip ir šioje – sutikom įvairių žmonių, patyrėm įvairių nuotykių. Antrą kelionės dieną susipažinom su kunigu baikeriu, kuris buvo tik ką po mišių. Papasakojo, kaip spaudžia iki dugno, bet šiaip su baikeriais nelabai susideda. Žagarėje sutikome berniuką. Taip vat galvoju, tose skurdžiose šalyse, kur keliautojus apspinta milijonas paslaugių vaikų, tas berniukas pritaptų. Tik šis šiaip iš nuobodumo toks, o ne dolerį nori užsidirbti. Kol nusimaudėm jis visko visko mūsų išklausinėjo, viską viską papasakojo. Sakė feisbuke į draugus pasikvies, kol kas dar laukiam :D. Buvo ir jau minėtas gerasis meistrelis, ir kažkoks diedulis Biržuose, kursai baisiai susidomėjo transporto priemone. Žeimeliuose vienas vietinis supavydėjo, sakė irgi aplink Lietuvą keliauti nori. Daug žmonių mojo, gero kelio linkėjo.  Sutikom daug gandrų, porą šunų, katiną ir vieną naktį kažkas miške aplojo mūsų asiliuką, youtube sako, kad tai galėjo padaryti lapė. Buvo ir ne tokių gerų nuotykių. Vienas kitas gal ir paskutinėmis gyvenimo minutėmis grėsė, bet gi buvo pražuvo :).

Buvo gerai!

Bet ir namie yra gerai, nes namie visada laukia!

IMG_20140528_175858

 

Tuo ir baigsiu, nes jau pradedu galvoti, kad dar to neparašiau, dar ano, ir taip iki begalybės gali tęstis 🙂

5 thoughts on “Aplink Lietuvą mopedu per 11 dienų!”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *