Apie pastarąsias porą savaičių. Įskaitant ir Lenkiją

Pastarąsias  porą savaičių jaučiu daug dėmesio. Ne be priežasties. Juk buvo mano gimtadienis. Tačiau jų buvo ir anksčiau, ir jau gana daug, bet tokio malonaus dėmesio nesu išlepinta. Juk buvo tokių gimtadienių, kuriuos sutikau visai viena, arba nuobodžiai, arba lietuviškai nenormaliai girtai :).

Paštas

Gimtadieniniai atvirlaiškiai plaukte plaukė. Siuntinukus vis tempiau namo. Mieli draugai, maloninot mane papuošalais, knygomis, saldumynais. Vos spėjau padėkas rašyti!

pastas

Mėlyni kerzai

Kažką ten aną kartą rašiau apie pilkus batus. Bet tereikėjo užeiti į kerzų parduotuvę, kai baisiausiai užsimaniau mėlynų! Kas, kad tokie batai visai nepatogūs. Ar tik ne kerzų nešiotojas kadaise sugalvojo frazę “grožis reikalauja aukų”? Dankešion, g., už dovaną.

10570326_825730794113865_1414956005129519204_n

1382057_831295490224062_8418155660298305331_n

 

Rokenroll

Rimtai galvojom, ar Lietuvoje įmanoma pasikeisti savo pavardę į Rokenrol? Man regis, kad ne, nes tiesiog neleistų dėl galūnės, turėtum būti Rokenrolas arba Rokenrolė (Rokenrolienė, Rokenrolaitė). O gal?

Lenkija

Per mano gimtadienį keliavome į Lenkiją. Pajūrio link.

Blogesni dalykai: nebeužteko laiko Gdanskui. :/ Liko visai neažiūrėtas. Na tik truputį. Nuo kalniuko.

gdanskas

 

Ai, dar važiuojant namo, mus pavedė GPS, kuris turėjo nukreipti į Suvalkus, bet praleidus posūkį, kažką taip subalamutino, kad tik po 40km į neteisingą pusę susivokė. Mat kilo įtarimas kodėl Varšuva vis artėja. Dar iš blogųjų – nežinojimas. Pvz., kai netyčia pataikėm į mokamą kelią, tai sustoję prie vartų nežinojom ką daryt. Jei ir yra koks paaiškinimas, tai jis akių nebado. Užtektų net kokio engriš: “tikcket now – pay later”. Nes dabar matai – priekyje mokamas kelias, matai kainas, matai mygtuką, bet nematai kur pinigus dėt. O to visai nereikia gi, pinigai išvažiuojant :).

Geri dalykai: pasirodo, kad keliai Lenkijoje kuo normaliausi. Pvz., tokio koks pas mus nuo Vilniaus iki Utenos, reiktų paieškoti su žiburiu. Važiavom nuo Suvalkų link Olštyno krašto keliukais. Visur lygi graži danga. Gal kokių 40km teko važiuoti labiau sulopytu, bet jokių tokių, kur negali prasilenkti neužvažiavęs ant nutrupėjusio kelkraščio – nebuvo. Tiesa, keliai labai vingiuoti, todėl lenkimai pavojingi. Na ir kelias iš Lietuvos iki Suvalkų ir toliau, gylyn, nėra labai smagus. Bet ne dėl savo kokybės, o dėl intensyvaus eismo. Tai yra fūrų traukinys, ir jei nervina važiuoti tarp jų ant 90 ir labai norisi ant 100 lėkt, tai teks jas visas lenkt. Ir taip visą visą kelią. Nenuostabu, kad tada kelionė atrodys labai sunki.

Va, tokia danga, ir tokie keliukai:

keliai

Dar iš patikusių dalykų – požiūris į dviratininkus. Juos aplenkia pagarbiu atstumu. Jei tame siaurame, vingiuotame keliuke negali aplenkti, nes atvažiuoja iš priekio kolona, tai ir nelekia, važiuoja lėtai iš paskos, bet nespaudžia, kaip pas mus būna.

Mūsuose nemėgsta lenkiškų produktų – oi lenkiški obuoliai, fu fu fu! Nors seniai perkame lenkišką pieną, bet visi ten pirkti produktai pasirodė skanūs, kokybiški, nesuprantu kodėl čia taip purkštaujama. Na išskyrus tuos atvejus kai išskirtinai norisi tik lietuviško dalyko. Bet na vistiek, lenkiškas daiktas dažnai kažko blogo sinonimas :).

Įspūdį paliko Olštynas. Mes jį pasirinkome, kaip pirmos nakvynės stotelę. Tiesiog iš žemėlapio, bedėm į didžiausią miestą tame kampe. Namų darbų nedariau, maniau bus toks koks nors ala Ukmergė. Nieko blogo, bet nieko ir ypatingo, tiesiog mesteliūkštis vidury šalies. Nustebino ir dar kaip. Labai gražu! Senamiestis tai toks Kauno senamiesčio dydžio, bet na… gražu gražu ir sutvarkyta. Gera buvo gimtadienio rytą ten, hipsteriškoje kavinėje, su kava ir tortuku :).

Čia prie mūsų viešbučio. Buvo atradimas, kad štai pro tuos vartus praėjus, prasideda visas senamiestis. Sakiau gi, kad namų darbų nedarėm.

vieš

Aplankėm ir Malborką su visa jų pilimi. Belekaip milžiniška, pavargau vaikščioti.

Tai va. Kelionė buvo trumpa, labai intensyvi, įdomi. Matėm ne tiek ir mažai, stojome miestukuose, kurių pavadinimų jau neprisiminiau, bet jie primindavo, kad Lenkija sena šalis, su įdomia istorija, o mes tik jų provincija kadaise buvom.

Ne, neužsimaniau Lenkijoje gyventi, kaip kitose savo lankytose šalyse, bet noriu jos pamatyti daugiau, kitų krypčių, kitų miestų. Ir Gdanską taip pat.

 

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *