363/366

Įrašą pradedu pilkos spalvos šio ryto nuotrauka. Nes ta spalva tokia įsigėrusi, kad aš jau nebesitikiu kitokio oro. Saulės, ryškumo, atrodo visus metus buvo pilka pilka ir dar lijo. Net vasarą. Tačiau čia kalbu tik apie orą.

Patys metai buvo įdomūs ir neturiu kuo skųstis. Taip, jie nebuvo geriausi ever. Vasara kažkokia išbarstyta, o jei vasara praleista veltui, tai mano metai nėra patys geriausi. Turėjom dvejas trumpas atostogas. Per pirmas Zakopanėje vos nenukritau nuo kalno, per antras važiame į Estiją ir nuolat (nuolat!) lijo. Bet dabar tas atostogas prisimenu su šypsena. Gerai, kad jos buvo! Tik tiek, kad yra buvę geresnių.

Su atvirukais irgi ėjosi taip so so. Sakyčiau, kad buvo ir geresnių metų, tam tikrų sugalvotų planų nepavyko įgyvendinti dėl techninių kliūčių, tačiau nebuvo viskas ir taip blogai, kad svirtų rankos. Taip tiesiog vidutiniškai, galėtų būti ir geriau. Apskritai, darbinė sritis tokia panirusi į pilką spalvą. Buvau gavusi tris pasiūlymus, kurie iš pradžių atrodo gal ir verti dėmesio, bet pasvėrus pliusus bei minusus pasirodė, kad ne, tai ne tai, kas džiugintų ir neštų moralinę ir finansinę naudą… Tačiau aš neatmetu galimybės nirti į įvairiausius projektus, turėkit omenyje.

Iš naujo atradau save, kaip blogerę. Šiandien sakiau vyrui, kad man gyvenime geriausiai sekasi, kai aš aktyviai bloginu. Nežinau kodėl. Kadaise nerealiai sekėsi, kai nuolat niekiviskmėjinėdavau nesąmones, dabar mano gyvenimą keičia Veni Vidi. Tiesiogine prasme, nes susipažįstu su žmonėmis, nes atrandu virtualių (o mano gyvenimas rodo, kad virtualūs draugai nėra mažiau svarbūs ir net dažnai išsivirtualizuoja) draugų, ateina įdomių pasiūlymų, atsiranda taip trūkstamos drąsos, lengvo įžūlumo, naujų minčių, projektų, planų. Suprantu, kad nustojusi aktyviai bloginti aš buvau tarsi kažką užšaldžius savyje. Tačiau Niekiviskmėjinėjimai vargu ar atgims. Su 366 pabaiga toliau sau merdės ir tarnaus, kaip chaotiškų minčių, metų suvestinių ir kelioninių statistikų platforma.

Nebuvo metai ir labai skaitingi. Perskaičiau 83 knygas (nors per savo skaitymo metus, kurie baigiasi spalį – 87), tačiau nieko labai gero, nieko labai ypatingo.

2016-tieji vistiek buvo įdomus. Kad ir pirkiniais. Įsigijome 3D printerį, kuris irgi pats savaime verčia suktis minčių sraigtelius, generuoti idėjas. Kad jau apie pirkinius, tai didžiausias, nors ir ne mano, bet vistiek šeimyninis – antras motociklas. Ir ne, neklauskit, neketinu pradėti vairuoti. Man patinka būt keleive. Bet dabar gi turiu to smagaus galvojimo, ką reiks rengtis, nes kas tinka prie enduro, jau kažkaip nei šiaip nei taip prie klasikos.

Kas ten dar buvo? Viską matėt FB jei draugaujat, jei nedraugaujat, na tai draugaukit 🙂

O kitais metais, kaip jau sakiau:

norėčiau aplankyti nelankytą šalį.
norėčiau nemesti Pilates ir atrasti dar kokį nors fizinio aktyvumo malonumą (labai abejoju, kad pradėsiu bėgiot).
norėčiau, kad mes įvykdytume trokštamus pokyčius virtuvėje (virtuvę lauk), vonioje (vonią lauk) ir miegamajame (reikia naujo čiužinio).
norėčiau perskaityti daugiau nei 100 knygų.
norėčiau, kad sveikata nepavestų (žinot, gi kuo labiau metai bėga, tuo aktualiau tai darosi).
norėčiau, kad veiklos, kurios man labai patinka, taptų ne tik morališkai, bet ir finansiškai naudingos.
norėčiau, šiltos vasaros.

Ir tiek.