37.2 laipsniai temperatūros. Skaudanti gerklė, krūtinė ir balažin dar kas, bėganti nosis. Bet argi tai priežastis atšaukti savaitgalį miške, kur miegama po atviru dangumi ir šildomasi laužu? Juk naujuosius reikia pasitikit, o senuosius palydėti.
2010-tieji buvo keisti. Per tuos metus dažniau buvau nelaiminga, nei linksma. Daugiau verkiau nei šypsojausi. Kodėl? Ak, nežinau, dvasinės krizės 🙂
2010 – bedarbystės metai. Vis dar pareigingai minu darbo biržos slenkstį. Tie autoriniai darbeliai tai daugiau uždarbis laisvalaikiu nei darbas.
Svorio nenumečiau, šukuoseną pasikeičiau tik užvakar. Gyvenu su tuo pačiu, ten pat, taip pat. Knygų perskaičiau panašiai kaip ir užpernai. Vis dar bandau tapti ryža. Ar tai vadinama stabilumu? :))
2010 metais priėmiau du iššūkius. Vienas – leistis į tą kelionę. Kitas – įveikti tą kelionę. Super.
O ko linkiu sau ateinančiais? Neimti į galvą taip tylos, kuri pravirkdo labiau nei pikti žodžiai. Į nuotykius nerti iš dar aukščiau ir tiesiog gyventi 🙂